Svarbu žinoti, kad vidinis kritikas negali būti be darbo . Jei mes jį paliekam neįdarbinę, jis kuo greičiausiai randa darbą pats (ir dažniausiai mums nenaudingą: kritikuoja aplinkybes; kritikuoja kitus asmenis; kritikuoja pačius mus). Tai kaip gi kritiką įdarbinti, kad jis dirbtų mūsų naudai?
1. Kritikuojame savo požiūrį į situacijas, aplinkybes. Kodėl aš taip reaguoju į šias aplinkybes? Kas man iš to? Kodėl mane taip skaudina, pykdo, erzina, baimina ir etc. esama situacija?
2. Kritikuojame savo nuostatas, įsitikinimus kitų atžvilgiu.
Kodėl esu įsitikinęs/usi savo teisumu? Ar aš aiškeriagys/ė, kad “žinau” ką asmuo galvoja? Kodėl esu toks/ia įžeidus/i kito mano išsakytai nuomonei?Kodėl tai, ką “galvoju”, “žinau” aš, yra tiesa?
Šis kritikas mums padeda suvokti, kad dažnai būna dvi tiesos, kad mūsų įsitikinimai ir tėra tik įsitikinimai sukelti nepagrįstų lūkesčių. Kad tai, kokius jausmus mums sukelia aplinkybės, situacijos, asmenys, tokius jausmus mes turime savyje.
Stiprinkite savo savivertę, valdykite reakcijas ir suvokite jausmų pasaulį įdarbinę savo vidinį kritiką jo darbovietėje ir jis taps jūsų sąmoningumo treneriu.
Šiltai,
Jūratė Mondeikė