Šis laikotarpis gali būti naudingas stiprinant savo emocinį raštingumą 
juk kuo jis aukštesnis tuo dažniau protas išlieka objektyvus esant intensyviems jausmams.
juk kuo jis aukštesnis tuo dažniau protas išlieka objektyvus esant intensyviems jausmams.Pateiksiu trumpą schemą, kurią galima naudoti keliant savo sąmoningumą ir emocinį raštingumą
1. Pirmiausia atrenkame mums rūpimą emociją: liūdesys, pyktis, baimė, pasibjaurėjimas, nusivylimas, tai emocijos, kurios mus lydi esant šioje šaltoje stotelėje. Pasistenkite pajausti, kuri yra “deganti”.
2. Etapas: ieškote iš kokio “priešininko” veiksmo kyla ši emocija?
3. Etapas: esu kritikas – laužau savo paties įsitikinimus, griaunu asmeninius lūkesčius.
4. Ieškau, ką pakeisti savyje, ką galiu padaryti geriau, kad atsidūrus panašioje situacijoje, sugebėčiau įjungti sąmoningumą.
5. Ačiū “priešininkui”, kad parodei, kur galiu būti stipresnis ir geresnis.
Panagrinėkime, kaip tai pritaikyti praktikoje…
pvz. pykstate ant mamos, tėčio, vyro… toliau ieškote dėl ko pykstate? Kad jūsų nesupranta?Kad nepadeda? Kad priekaištauja? Kad nepaskambina? Kad kišasi?
Galų gale suvokiate, kad pykstate, nes jūsų neišklauso. Tada toliau “susidvejinate” ir būnate savo nuostatoms kritiškas, t.y. klausimus adresuojate sau. Ar privalo mane išklausyti? Ką aš padariau, kad mane išklausytų? Kodėl kitas žmogus turi elgtis taip, kaip aš užsinorėjau? Kodėl keliu lūkesčius? Ar pats (pati) visuomet išklausau? Ar pats (pati) sugebu išklausyti nekomentuodamas ir nekišdamas savo nuomonės?
Kai sugriūna nuostatos galite ir turite žygiuoti toliau klausdamas(a) savęs, ką galiu pakeisti savyje, kad tokia situacija nepasikartotų arba, jai pasikartojus, įsijungtų blaivusis protas.
Šiltai.
Jūratė Mondeikė