Iš aistros retai gimsta pagarba ar bendros vertybės, o jei jau taip nutiko, tai dovana. Meilė romanuose tik sukuria bereikalingą iliuziją, kad mane supras, kažkaip mane pajaus. Tačiau žiūrint iš psichologinės pusės, norint suprasti partnerį, pirmiausia, turime išmokti suprasti ir suvokti savo emocijas ir jausmus, turime patys išsivalyti vaikystes žaizdas. Mokėdami patys reikšti pagarbą, jausti savo asmenines ribas, mokame būti tais partneriais, apie kuriuos sako: jis/ji mane gerbia, jis/ji mane išklauso, aš jaučiuosi mylimas. Ar Jūsų partneris gali taip apibūdinti Jus? Jei taip – sveikinu, Jūs esate brandžios meilės kelyje. Taigi, brandi Meilė galima tarp dviejų subrendusių ir emociškai sveikų žmonių, kurie savo baimes ir asmeninius poreikius sugeba patraukti į šoną, dėl juos jungiancių vertybių ir savo asmeninių jausmų neprojektuoja vienas į kitą.
Atrodo, skaitydami suprantame ir suvokiame, kad tai – tik romanas, kad jis neatitinka tikrovės ir galbūt jį skaitome kaip pasaką. Tačiau panagrinėjus giliau, atrandame, jog priešingai nei pasakos, šis žanras turi ardomąją galią santykiams. Mylėkime, džiaukimės ir patys ieškokime budų, kaip išgyventi krizes. leškokime, kaip mūsų pačių asmenybė gali augti santykiuose, kuopkime savo pasąmonę ir tokiu būdu judėkime link brandžių, tarpusavio ryšį kuriančių santykių.