Mąstantis ir jaučiantis kuria mūsų psichinį gyvenimą.
Mąstančiu mes rūpinamės nuolat, o kaip su jaučiančiu? Kodėl emocijos mus kartais nuneša ten, kur nebe pasiekia mąstantis (racionalusis) protas? Arba atvirkščiai, tiek įprantame ignoruoti jausmus, kad gyvename tik loginį gyvenimą, kuriame jausmai veržiasi per nerimą, nemigą, depresiją ar kitas būsenas?
Leiskime šiems protams dirbti darniai, rūpinkimės emocine sveikata.